Lėtinis stresas – tylusis mūsų žudikas

Nors dauguma žmonių jo net nepastebi arba nekreipia į jį dėmesio, lėtinis stresas – dažnas šiuolaikinės mūsų visuomenės svečias. Jis gali kilti iš užslopintų emocijų ar vaikystės traumų. Tačiau nereikia apsigauti – galbūt ir nepastebimas, tačiau lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai, įskaitant depresijos ar alkoholizmo atsiradimą ar polinkį į suicidiškumą. Šiame straipsnyje pateikiamos mokslininkų ir gydytojų įžvalgos, aptariamos lėtinio streso priežastys, jo poveikis sveikatai ir būdai, kaip jį atpažinti bei gydyti.

Lėtinis stresas yra ilgalaikė bei nuolatinė būsena, kuri dažnai nepastebima ir nepakankamai įvertinama. Gydytojas ir mokslininkas Gabor Mate, savo knygoje „Kai kūnas sako ne“, pabrėžia, jog tai yra viena pagrindinių šiuolaikinių ligų priežasčių. G. Mate teigia: „Lėtinis stresas yra pagrindinis daugelio ligų šaltinis, nes jis silpnina imuninę sistemą, pažeidžia nervų sistemą ir skatina uždegiminius procesus.“

Lėtinis stresas dažnai kyla iš neigiamų vaikystės patirčių, tokių kaip fizinis ar emocinis smurtas, tėvų skyrybos, artimojo netektis ar nuolatinis nesaugumo jausmas. Šios patirtys formuoja mūsų emocinius atsakus į stresą ir gali sukelti nuolatinę įtampą. Net jeigu vaikystės patirtys neatrodo drastiškos, užslopintos ir neišreikštos emocijos gali turėti ilgalaikį poveikį. G. Mate pažymi, kad daugelis žmonių nesuvokia, jog jų kasdienis stresas gali kilti būtent dėl neišspręstų vaikystės traumų.

C tipo asmenybės dažniau patiria lėtinį stresą, kadangi šie žmonės yra linkę slopinti savo emocijas, jie stengiasi išlaikyti ramybę ir vengia konfliktų. Perfekcionizmas ir atsakingumas – vienos pagrindinių šio tipo savybių, tačiau dėl jų dažnai patiriamas didelis vidinis stresas. Ilgainiui šis slopinamas stresas gali sukelti fizinius ir psichikos sveikatos sutrikimus.

Lėtinis stresas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Jis gali sukelti depresiją, kadangi nuolatinė įtampa ir stresas išsekina organizmą bei smegenis. Gydytojas ir mokslininkas Robert Sapolsky savo knygoje „Kodėl zebrai negauna opų“ pabrėžia, kad lėtinis stresas gali pakenkti smegenims ir prisidėti prie depresijos vystymosi.

Lėtinis stresas taip pat gali būti susijęs ir su alkoholizmu. Daugelis žmonių vartoja alkoholį kaip būdą atsipalaiduoti ir mažinti stresą, tačiau tai gali sukelti priklausomybę. G. Mate teigia, kad alkoholizmas dažnai yra bandymas susidoroti su giliu vidiniu skausmu ar stresu.

Dėl lėtinio streso taip pat didėja ir savižudybės rizika. Nuolatinė įtampa gali sukelti beviltiškumo jausmą, kuris gali privesti prie suicidiškų minčių arba veiksmų. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kiekvienais metais pasaulyje apie 800 000 žmonių nusižudo, ir daugelis šių atvejų yra susiję su ilgalaikiu stresu ir depresija.

Lėtinis stresas turi stiprią koreliaciją su įvairiomis lėtinėmis ligomis. Ilgalaikis stresas gali sukelti uždegiminius procesus organizme, kurie susiję su daugeliu ligų. Tyrimai rodo, kad toks stresas gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, autoimuninių ligų ir net kai kurių vėžio formų riziką. R. Sapolsky teigia, kad lėtinis stresas gali pažeisti arterijų sieneles ir skatinti aterosklerozės vystymąsi, taip padidindamas infarkto ar insulto riziką.

Be to, lėtinis stresas gali paveikti imuninę sistemą, padarydamas organizmą labiau pažeidžiamą infekcijoms ir ligoms. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad stresas gali paveikti žarnyno mikrobiomą, kuris vaidina svarbų vaidmenį bendroje sveikatos būklėje. Disbalansas žarnyno mikrobiome gali prisidėti prie uždegiminių žarnyno ligų ir kitų sveikatos problemų vystymosi. Kaip atpažinti lėtinį stresą?

Lėtinį stresą atpažinti gali būti sunku, nes jis dažnai pasireiškia subtiliais simptomais. Kai kurie požymiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra nuolatinis nuovargis, nemiga, dirglumas, nuotaikos svyravimai, dažni galvos skausmai, virškinimo problemos ir sumažėjęs imunitetas. Jei jaučiate šiuos simptomus ilgą laiką, gali būti, kad patiriate lėtinį stresą.

Yra keli testai, kurie gali padėti nustatyti lėtinio streso lygį. Vienas jų yra PSS (Perceived Stress Scale), kurį sukūrė psichologai Sheldon Cohen ir Tarrarelli. Šis testas padeda įvertinti, kaip per pastarąjį mėnesį žmogus subjektyviai jaučia stresą. Kitas naudingas testas yra HPA (Hypothalamic-Pituitary-Adrenal) ašies vertinimas, kuris nustato, kaip stresas veikia hormonų lygį organizme.

Yra keletas būdų, kaip galima gydyti lėtinį stresą. Pirma, svarbu pripažinti ir suvokti savo stresą. Pasak G. Mate, „tik suvokus ir pripažinus savo emocijas, galima pradėti gijimo procesą.“

Antra, svarbu išmokti valdyti stresą sveikais būdais. Meditacija, joga, kvėpavimo pratimai ir kitos atsipalaidavimo technikos gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą. Taip pat svarbus ir fizinis aktyvumas, nes jis skatina endorfinų gamybą, o tai gerina nuotaiką ir mažina stresą.

Trečia – svarbu ieškoti profesionalios pagalbos. Psichoterapija gali padėti išspręsti užslopintas emocijas ir išmokti sveikais būdais valdyti stresą. Psichologas ar psichiatras gali suteikti reikalingą pagalbą bei padėti rasti tinkamus gydymo metodus.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad lėtinis stresas turi rimtų pasekmių sveikatai. R. Sapolsky savo tyrimuose atskleidė, jog lėtinis stresas gali pakenkti smegenų struktūroms, ypač hipokampui, kuris atsakingas už atmintį ir emocijų reguliavimą. G. Mate tyrimai taip pat rodo, kad lėtinis stresas gali sukelti įvairias fizines, įskaitant širdies ir autoimunines, ligas, diabetą.

Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali turėti įtakos genų ekspresijai, keisdamas tam tikrų genų veikimą ir taip prisidėdamas prie ligų vystymosi. Tai reiškia, kad ilgalaikis stresas gali tiesiogiai paveikti mūsų sveikatą net genetiniu lygmeniu.

Įdomus tyrimas, kurį atliko Jeilio universiteto mokslininkai, nustatė, kad lėtinis stresas gali sumažinti smegenų tūrį ir paveikti jungtis tarp neuronų. Tyrimo vadovas, neurobiologas Rajita Sinha, teigė: „Lėtinis stresas keičia smegenų struktūrą, mažindamas smegenų plastiškumą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų situacijų“.

Lėtinis stresas yra rimta šiuolaikinės visuomenės problema, kurią dažnai ignoruojame. Svarbu atpažinti lėtinio streso požymius ir imtis veiksmų, kad sumažintume jo poveikį mūsų sveikatai. Jo pažinimas, sveika gyvensena ir profesionali pagalba gali padėti valdyti lėtinį stresą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Pasak G. Mate, „Tik suprasdami ir atpažindami savo emocines traumas, galime pradėti kelionę į sveikimą.“.