Kaip stresas veikia mūsų sveikatą: ryšys tarp emocijų ir lėtinių ligų
Sveikata yra sudėtinga mūsų gyvenimo aspektų visuma, kurioje svarbią vietą užima ne tik fizinis, bet ir emocinis stabilumas. Suvokimas, kad emocinė būsena ir streso valdymas gali turėti tiesioginį poveikį mūsų fiziniam gerbūviui, yra vis plačiau priimamas tiek medicinos moksluose, tiek kasdieniame žmonių gyvenime.
Kanados gydytojas ir rašytojas Gabor Maté savo veikalais ir ypač knyga „Kai kūnas sako ne“ padeda atskleisti, kaip neigiamos emocijos ir stresas veikia mūsų sveikatą. Jis teigia, kad žmonės, kurie neišreiškia savo jausmų, yra ypač pažeidžiami įvairioms lėtinėms ligoms. Pasak G. Maté, tai yra dėl to, jog neišreikštos emocijos sukelia vidinį stresą, kuris gali neigiamai paveikti imuninę sistemą ir skatinti uždegiminius procesus organizme.
G. Maté knygoje aprašomi moksliniai tyrimai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp emocijų slopinimo ir vėžio, širdies bei autoimuninių ligų atsiradimo. Pavyzdžiui, vienas tyrimų atskleidė, kad žmonės, kurie slopina pyktį, turi daug didesnę tikimybę susirgti vėžiu, palyginus su tais, kurie moka jį palankiai sau ir aplinkiniams išreikšti. Taip pat buvo nustatyta, kad emocinis stresas gali būti susijęs su didesne autoimuninių ligų rizika, kadangi tokia nuolatinė būklė silpnina imuninę sistemą ir skatina uždegiminį atsaką.
Remiantis šiais tyrimais galima daryti išvadą, jog mokėti atpažinti ir valdyti stresą yra ypač svarbu. Emocinio raštingumo ugdymas, mokymasis atpažinti ir tinkamai reaguoti į streso signalus, yra būtini siekiant sveikesnio gyvenimo. Praktikos, tokios kaip dėmesingo įsisąmoninimo meditacija (Mindfulness), joga ar kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti žmonėms susidoroti su stresu bei pagerinti emocinę savijautą.
Be to, svarbu pripažinti, kad emocinė sveikata ir fizinė būklė yra glaudžiai susijusios. Todėl „Harmonijos klinika“ ragina visus ne tik rūpintis savo fiziniais poreikiais, bet ir skiria didelį dėmesį emocinės sveikatos priežiūrai. Reguliarus atviras dialogas su sveikatos specialistais, psichologais ar net artimaisiais gali padėti geriau suprasti ir tvarkytis su savo jausmais, taip užtikrinant harmoningą gyvenimo būdą.
Tad skatiname atidžiau žiūrėti į savo emocines patirtis ir jų poveikį sveikatai. Emocinė gerovė yra neatsiejama mūsų bendros sveikatos dalis, todėl būtina jai skirti deramą dėmesį ir rūpestį. Neignoruokime savo emocinių poreikių, nes tai gali turėti tiesioginį poveikį mūsų fiziniam sveikatingumui bei gyvenimo kokybei.
